- kuolinė
- kuõlinė sf. (1)
1. Ds stora, didelė adata: Nesulaužyk kuõlinės Ck. Nė kuõlinėn nelįs toks siūlas Ktk.
2. Pnd stulpas puodynėms džiauti, šakotis.
3. Žvr aukštas ir plonas butelis.
◊ kuõlinę švę̃sti (užšvę̃sti) nieko neveikti, stovėti be darbo: Ar tu jau kuolinę užšventei? KrvP(Vlkv). Nieko neveikia, atsistojus ir kuõlinę šveñčia Žvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.